- kėkti
- kė̃kti, -ia, -ė 1. intr. vargti, stengtis, triūsti, dirbti: Kėkiau kėkiau visą amžių, o kaip nieko nėra, taip nėra Ds. 2. intr. šiaip taip laikytis, gyventi (apie ligonį): Da jis vis kė̃kia J.Jabl. 3. tr. saugoti, globoti: Motina kėkia savo vaikus nuo tėvo rūstybės Jž. ║ slėpti: Kėkeĩ, kėkeĩ – ir išlindo kai yla iš maišo Sdk. \ kėkti; apkėkti; užkėkti
Dictionary of the Lithuanian Language.